baroko operos teatras

Naujienos

1

A. Vivaldi ''Ištikimoji nimfa'' ( koncertinis atlikimas)

2016 m. gruodžio 15 d.
Valdovų rūmai, Katedros a.4, Vilnius

Koncerta globoja Prezidentas Valdas Adamkus

     Kiekvienas pažįsta italų kompozitorių Antonio Vivaldi kaip genialų instrumentinės muzikos kūrėją, kuriam priklauso „Metų laikų” autorystė, tačiau dažnai pamirštama, jog savo laiku jis buvo populiarus operų autorius. „Ištikimoji nimfa” („La Fida Ninfa”) Francesco Scipione Maffei libretu – tai jau brandžios kompozitoriaus kūrybos pavyzdys, trijų veiksmų opera solistams, chorui ir orkestrui, pirmą kartą atlikta 1732 metų sausio 6-ąją. 

     Ši opera - kūrinys, pilnas nimfų, dievų, piemenų ir piratų, puikiai iliustruojantis pastoralinės operos žanrą. Siužeto įvykių centre – nimfa Likori, kurią kartu su šeima legendomis apipintoje Nakso saloje įkalina piratas Oraltas. Ten ji sutinka savo ilgametį sužadėtinį Morastą, kuris buvo dingęs daugeliui metų, tačiau jo neatpažįsta, nes jis pasivadinęs kitu vardu. Morastas nukreipia Likori meilę į savo brolį Osminą, manydamas, jog jie seniai myli vienas kitą, tuo tarpu kai Osminą iš tikrųjų myli Likori sesuo Elpina. Visos šios meilės intrigos galų gale atveda į laimingą istorijos pabaigą.

    XX amžiuje tai buvo pirmasis A. Vivaldi  kūrinys, kuris pilna forma buvo pastatytas ir parodytas operos scenoje – tai įvyko 1958  metais - bei pirmasis įrašytas 1964-aisiais. A. Vivaldi „Ištikimoji nimfa” – vienas tų kūrinių, nuo kurių dulkes nušluostė modernios baroko muzikos atgimimo tendencijos. Kupina muzikinės vaizduotės ir kompozitoriaus drąsos originaliai pažvelgti į savo laikotarpio menines tendencijas, ši opera verčia tikėti, jog ji ne tik gali atskleisti šio kūrėjo muzikos gelmę ir grožį, tačiau ir yra išskirtinė ir todėl verta būti rodoma  Lietuvos baroko scenoje.

Lietuvoje šis kūrinys bus atliktas pirmą kartą.


Dirigentas Juozas Mantas Jauniškis
Meno vadovas Viktoras Gerasimovas

Baroko operos teatro orkestras

 

Personažai ir atlikėjai:

ORALTAS Tadas Girininkas (bosas)

MORASTAS Vilija Mikštaitė (mecosopranas)

NARETAS Andrius Bartkus (tenoras)

LIKORĖ Ilona Pliavgo (sopranas)

ELPINA Renata Dubinskaitė (mecosopranas)

OSMINAS Aistė Pilibavičiūtė (sopranas)

JUNONA Gabrielė Kiršaitė (mecosopranas)

EOLAS Romanas Kudriašovas (baritonas)

 

Partneris: LDK valdovų rūmai

Bilietus galite įsigyti valdovų rūmų kasoje arba TIKETA 

 

 

2016-12-15

19:00 - 20:30 val.

a. vivaldi ,, Ištikimoji nimfa'' Premjera

g.f. handel ,,Semele'' Premjera

2017-01-26

19:00 - 22:30 val.

G.F. Händel ,,Semelė" 
2 dalių operos pastatymas

2017 m. sausio 26 d.
Lietuvos  rusų dramos teatre

Pirmąjį kartą kūrinys atliktas 1744 metų vasario 10 dieną Londono Karališkajame teatre. Pats kompozitorius jį vadino „opera oratorijos maniera“. Kadangi publika buvo pratusi prie biblijiniais siužetais pagrįstų kūrinių, „Semelė“ jos susižavėjimo nesulaukė. Itališkosios operos tradicijos saugotojai taip pat nebuvo patenkinti – kūrinys buvo atliktas anglų kalba. Dėl to opera rodyta vos keturis kartus, o vėliau, tų pačių metų pabaigoje, įvyko dar du pasirodymai su itališkųjų arijų intarpais bei siužeto korekcijomis publikos skoniui patenkinti. Tačiau po pastarųjų atlikimų G. F. Handeliui gyvam esant „Semelė“ daugiau nebuvo atlikta.

   Pagrindinė šios istorijos tema – žmonių ir dievų meilės drama. Tėbų karaliaus Kadmio dukra princesė Semelė yra susižadėjusi su princu Atamu, tačiau vestuves atidėlioja dėl meilės dievui Jupiteriui. Šis pagrobia princesę ir apgyvendina ją dievų pilyje. Jupiterio žmona Junona įsiunta dėl naujosios vyro mylimosios ir kuria planus, kaip jos atsikratyti, tuo tarpu pati Semelė nebenori būti mirtingąja tarp nemirtingųjų. Istorija baigiasi apgautos Semelės mirtimi: jai pareikalavus Jupiterio pasirodyti savo tikruoju pavidalu, o jam pažadėjus išpildyti jos norą, princesė miršta. Tuo tarpu dievas Apolonas praneša tikrąjį Semelės likimą – iš jos pelenų gims vyno ir malonumų dievas Dionisas.

   Semelės istorija XVIII amžiuje buvo gana populiari, ypač ją mėgo prancūzų kompozitoriai, žinoma ir George‘o Philippo Telemanno opera „Jupiteris ir Semelė“, sukurta 1713 metais. Jos muzika, deja, neišliko. Tačiau pats G. F. Handelis galėjo būti susipažinęs tik su Johno Eccleso „Semele“, kuriai originaliai libretą ir parašė W. Congreve'as. Muzikologai randa nemažai panašumų tarp šių dviejų kompozitorių „Semelės“ versijų: tai rečitatyvų ritminiai kontūrai, panašumai tarp kai kurių arijų. Visgi G. F. Handelio  talentas Semelės istoriją pakylėjo į tikrąsias muzikos meno aukštumas.
Lietuvoje kūrinys bus atliktas pirmą kartą.

Režisierius Vilius Malinauskas

Dirigentas Juozas Mantas Jauniškis

Meno vadovas Viktoras Gerasimovas

Kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė

Scenografija Kristina Kasparavičienė

 

Solistai:

Semele Lina Dambrauskaitė (sopranas)

Jupiteris Andrius Bartkus (tenoras)

Junona Vilija Mikštaitė (mecosopranas)

Atamantas Algirdas Bagdonavičius (kontratenoras)

Ina Rūta Vosyliūtė (sopranas)

Iridė Aistė Pilibavičiūtė (sopranas)

Kadmas, Somnas Tadas Girininkas (bosas)

Apolonas Edgaras Davidovičius (tenoras)

 

Baroko operos teatro orkestras

 

Vilniaus miesto savivaldybės choras ,,Jauna muzika''

Meno vadovas, vyr.dirigentas Vaclovas Augustinas

 

Premjerą globoja Prezidentas Valdas Adamkus

 

Bilietus galite įsigyti TIKETA : 

 

 

 

web_lfn_valdovu-rumai